Tel.: 8 603 57726, 8 603 57912
E. p.: neplanuotasnestumas@gmail.com
www.aukok.lt
PAREMKITE MUS
2% parama

Kristina Tarasevičiūtė - "Juk tai yra gyvybė"

Kristina Tarasevičiūtė: “Ar sugebėsiu būti gera mama?”

Jai didžiausią abejonę jai kelia klausimas, ar sugebės būti gera mama. Nors motinystei jaučiasi subrendus, svarsto, kad gal jau ir laikas būtų, prisipažįsta, jog net ir tokiomis aplinkybėmis greičiausiai tai vis tiek būtų šokas.

Sunkiau jai būtų pasakyti net ne savo gyvenimo draugui Martynui, o tėvams ir artimiesiems.

Apie būsimą motinystę  ir moteriškas abejones kalbamės su baleto šokėja Kristina Tarasevičiūte.

Kristina, jeigu šiandien sužinotum kad laukiesi?

Jeigu šiandien sužinočiau, kad laukiuosi, aš būčiau be galo laiminga. Nes jaučiu, kad gal jau ir metas. Aš pakankamai pasitikiu savimi ir jaučiu, kad jau galėčiau.

Kaip šią žinią praneštum artimiesiems?

Aš šito nežinau (šypsosi). Aš net niekada nebandžiau galvoti apie tai. Aš neįsivaizduoju. Kiek mano draugės, kurios jau turi vaikelius, pasakoja, kad tai buvo beprotiškas stresas. Buvo stresas pasakyti savo vyrui, savo draugui, bet didžiausias stresas pasakyti savo tėvams.

Aš tikrai neturiu scenarijaus, nei kada nors planavau, bet streso bus, čia faktas. Juk tai yra gyvenimo įvykis.

Dažna moteris abejoja, ar pasakyti savo vyrui, ypač, kai santykiai nėra geri. Ką tu patartum?

Aš visada sakau, kad tai moters kūnas, todėl tai ir yra moters sprendimas, bet nepasitarti ir sprendimą priimti vienai nebūtų pats geriausias variantas. Aš, pavyzdžiui, esu degtukas. Nepasitarus dažnai priimu labai keistų sprendimų, nes tuo momentu tiesiog degu. Todėl kalbėjimas padeda išvengti impulsyvumo, nepamatuotų sprendimų.

Aišku, kiek žmonių, tiek scenarijų, bet mano patarimas būtų pakalbėti su visais. Jei ne su vyru, tai su artimaisiais. Galbūt pati asmeniškai ne taip matai savo situaciją. Nes nepamirškim, kad kai jau laukiesi, keičiasi tiek psichologija, tiek fizinė būklė ir tai turi įtakos sprendimams, kurie gali būti esminiai gyvenime ir dėl kurių vėliau gali labai gailėtis. Todėl neskubėti ir pasitarti yra svarbu.

O kas Tau keltų didžiausias abejones ir nerimą?

Jeigu atvirai, aš abejočiau nuoširdžiai, ar sugebėsiu būti gera mama. Aš apskritai dažnai savimi abejoju. Bet visa nėštumą labiausiai pergyvenčiau dėl to, ar man pavyks, kaip čia viskas bus, ar aš susidorosiu. Visa tai dėl labai atsakingo požiūrio į nėštumą. Su tuo susiduria daugelis moterų.

Dabar aš taip galvoju, bet juk viskas prasideda tada, kai gimsta vaikelis. Tada tampi mama. Ir abejoti nėra laiko.

Ar svarbus socialinis statusas, santuoka?

Svarbiausias yra saugumo jausmas. Galvoju, kad jis taip visiškai nepriklauso nuo finansų. Bazę turėti gal ir gerai, bet jei turi palaikančius artimuosius, vyrą, turi bendrą tikslą, žinai, kur einate, tai tas bendrumo jausmas vaikeliui sukurs saugumą. Jei nėra ryšio tarp žmonių, nepadės nei santuokos, nei turtai, nei sutartys. Tą ryšį ir saugumo jausmą moteris gali sukurti ir pati. Svarbiausia vaikui – emocinė aplinka. Jei suaugę jos nesugeba sukurti, nei santuoka, nei pinigai neišgelbės.

Pažiūrėkim kartais, kokios laimingos šeimos, kurios gal neturi tiek daug pinigų, bet jie turi bendrą tikslą, tikėjimą, nuoširdumą ir atsakomybę. To labiausiai reikia į šį pasaulį atkeliaujančiam vaikui.  

Ką galėtumėte patarti moteriai, kuri dabar, šią akimirką sužinojo, kad laukiasi?

Tikrai pabendrauti su šeima. Jei problemos yra su vyru, pasakyti mamai, sesei, tetai, krikšto mamai, kam nors. Tikrai siūlau kalbėtis su aplinkiniais, draugais, kuriais pasitikite. Jei tokių nėra ar neturite, kreipkitės į profesionalus, pavyzdžiui, Krizinio nėštumo centrą.

Sužinojus tokią žinią apima begalės emocijų ir sprendimai tų emocijų fone gali būti neteisingi, todėl svarbu nenuspręsti nepasitarus, pasiklausyti aplinkinių žmonių nuomonės. Rekomenduoju nėštumo nebijoti ir jo neslėpti. 

 

MŪSŲ RĖMĖJAI IR PARTNERIAI